Stogo apželdinimas: kaip stogą paversti daugiafunkce žalia erdve

Pasaulyje tokie stogai populiarėja ne tik dėl grožio, ekologijos mados, bet ir dėl ploto trūkumo ant žemės bei būtinybės saugoti planetą ir jos klimatą. Pavyzdžiui, Norvegijoje, įsirengus plokščią stogą, jį būtina apželdinti. 

Lietuvoje, rodos, žaliųjų plotų ant žemės vis dar užtenka. Tačiau verta tokį stogą įsirengti, nes jis turi daugybę pranašumų.

Visų pirma – tai žalioji jūsų oazė. Nedideliame sklype, kur stinga vietos, ramybės ir žalumos vietą galite įkurti tiesiog ant stogo ar terasos. Tereikia tvirto pagrindo. Namas atrodys neįprastai, išskirtinai. Vietoje tradicinių stogo spalvų galėsite turėti žydinčias gėles, vijoklius, krūmus ir dekoratyvius medelius.

Antra, tokie stogai, kaip ir gamta, miškas, yra planetos „plaučiai“. Ypač didesniuose miestuose, šalia judrių gatvių, jūs prisidėsite prie ekologijos, klimato atšilimo ir miesto užterštumo mažinimo. Kartu ir patys kvėpuosite tyresniu oru. 

Pavyzdžiui, tamsus namo stogas sugeria šilumą ir ją spinduliuoja, o žaliasis dar ir saugo aplinką, mažina klimato atšilimą ir nuolatinį temperatūros kilimą.

Sugeria drėgmę, tausoja stogą

Dar viena unikali žaliųjų stogų savybė – sugerdami vandenį jie saugo aplinką aplink namus, tad apsaugo nuo rudeninių potvynių, didelės drėgmės kieme. Žinoma, jei toks namas bus vienas vienintelis gatvėje, tai negelbės, bet visas kvartalas tikrai gerokai pagerins situaciją.

Tokių apželdintų stogų kvartalai taip pat gerai izoliuoja miesto triukšmą. Taip pat dėl daug stogo sluoksnių, žemės substratų, augalų, namuose gali būti net iki 10 kartų tyliau. Tad jei gyvenate netoliese oro uosto, geležinkelio ar judrios gatvės, nuolat girdite nepageidaujamą triukšmą, galite pagalvoti apie apželdinto stogo įsirengimą.

Nors įsirengdami žaliąjį stogą sumokėsite daugiau, o darbų ir priežiūros bus daugiau, toks stogo tipas tikrai prailgins jo tarnavimo laiką. Augalai, žolės, krūmeliai neleis blukti stogo dangai, išlaikys reprezentatyvią išvaizdą. Drėgmę sugers augalinis sluoksnis, todėl stogas ne tik tarnaus ilgai, bet ir apsaugos dangą nuo įtrūkimų, deformacijos.

Augalų danga sumažina ir temperatūrų skirtumą, todėl vasarą namuose ar kitoje patalpoje bus galima džiaugtis vėsa, o žiemą kuro sąnaudos bus gerokai mažesnės dėl išlaikomos šilumos. 

Žaliasis stogas gali puikiai tarnauti kaip energijos generatorius sumontavus saulės modulius. Kadangi apželdinti stogai mažiau įkaista, ant jų geriau veikia saulės moduliai, todėl net ir pagaminti energijos galima daugiau. Tai tikrai tvarus sprendimas pokyčio siekiančioms įmonėms ir privačių namų savininkams.

Žaliųjų stogų užuomazgų galima rasti dar senovės civilizacijose. Vienas žymiausių pavyzdžių – Babilono kabantieji sodai, laikomi vienu iš senųjų pasaulio stebuklų. Skandinavijoje viduramžiais namų stogai buvo dengiami velėna, kuri ne tik apsaugodavo nuo šalčio, bet ir padėdavo pastatams geriau susilieti su gamtine aplinka. Tokie stogai veikė kaip natūrali izoliacija, sulaikydami šilumą žiemą ir vėsindami vasarą.

Modernių žaliųjų stogų idėja atgimė XX amžiaus antroje pusėje dėl urbanizacijos masto. Šiandien žalieji stogai labai vertinami moderniose šalyse. Jie ne tik pagerina pastatų šilumos izoliaciją, sumažina energijos sąnaudas, prailgina stogo dangos tarnavimo laiką, bet ir prisideda prie ekologiškesnės miesto ekosistemos kūrimo.

Galima apželdinti tiek verslo centrus, sporto objektus, tiek nedidelius gyvenamųjų namų stogus ar pramoninius objektus. O paties apželdinimo trukmė priklauso ne tik nuo dangos ir pagrindo įrengimo, bet ir nuo augalų, kuriuos pasirinksite. 

Pirmiausia reikia pasirinkti tinkamas medžiagas. Čia gali padėti BMI specialistai. ICOPAL gali pasiūlyti itin patikimą, modernų variantą – . Ši sintetinė danga ganėtinai stora, gali siekti 5 milimetrus. SBS modifikuotas bitumas yra atsparus šaknų įaugimui, kad nebūtų stogo sugadinimo rizikos, ar pažeista hidroizoliacija.

Išsirinkus medžiagas ant pagrindo turi būti paklotas skiriamasis sluoksnis. Tuomet galima pasirūpinti garso bei šilumos izoliacija. Tam yra skirta hidroizoliacinė danga. Hidroizoliacinę dangą reikia apsaugoti, nes ant jos bus dedamas drenažo sluoksnis, kuris, dėl savo aštrumo gali ją pažeisti.

Svarbiausia apželdinto stogo dalis, be abejonės, yra drenažo įrengimas. Drenažo sluoksniui skirta medžiaga gali priminti išskleistą kiaušinių dėklą – viršaus įdubose kaupiasi vanduo, o apačios – vyksta oro cirkuliacija. Abi šios funkcijos tikrai labai svarbios. Viršutinis sluoksnis neleis džiūti augalams ir aprūpins juos vandeniu. Apatinis sluoksnis atsakingas už ventiliaciją. Be to, drenažo sluoksnis turėtų būti atsparus šalčiui ir, geriausia, nekenksmingas augalams.

Ant drenažinio sluoksnio galima kloti geotekstilę arba vandenį filtruojančią medžiagą. Paskutinis sluoksnis – žemės substratas. Augalams gali reikėti nuo 30 centimetrų iki kone 1 metro žemės sluoksnio. Specialistai gali pasiūlyti ir specialiai stogui apželdinti skirtos lengvesnės žemės, kurios reikės mažiau. Atlikus šiuos darbus jau galima rinktis augalus apželdinimo sluoksniui, geriausiai – nelepius.|

Pagal stogo specifiką yra išskiriami du apželdintų arba žaliųjų stogų tipai – intensyvus ir ekstensyvus.

Ekstensyvus stogo tipas

Ekstensyvus stogo tipas yra gerokai paprastesnis. Jis patogus tuo, kad nereikalaus nuolatinės priežiūros ir dėmesio. Toks stogas įrengiamas ne tik greičiau, bet ir pigiau. Visų pirma, jam reikės gerokai plonesnio žemės substrato sluoksnio. Ekstensyviam stogui užtenka iki 18 cm storio žemės sluoksnio, nes pasirenkami augalai nedideli, mažiau šaknų turintys, nereikalaujantys daug dėmesio. 

Čia galima rinktis įvairias samanas, gėles, žolės paklotą. Dažniausiai tokie ekstensyvūs stogai įrengiami ant šlaitinių stogų, nuo 5 iki 15 laipsnių nuolydžio. Šiek tiek didesnio nuolydžio stogams reikės papildomų sutvirtinimo detalių.

Tokiai smulkiai augalijai prireiks apie 10 cm storio žemės ir konstrukcija gali sverti apie 150 kg/kv. metrui.

Intensyvus stogo tipas

Intensyvūs apželdinti stogai jau yra sunkesni, sudėtingesni, reikalauja visų sluoksnių montavimo.

Galima užsodinti įvairesnius, aukštesnius augalus, bet tokiam stogui jau reikės nemažai priežiūros. Priklausomai nuo augalų ir jų šaknų, gali prireikti iki pusės metro žemių substrato sluoksnio. Intensyvius apželdintus stogus dažnai dalina į dar tris kategorijas: žolės sodus, lengvus sodus ir sunkius sodus.

Žolės sodams sukurti galima rinktis veją, kombinuoti su kiek aukštesnėmis, nei ekstensyviam apželdinimui gėlėmis. Tokio stogo kvadratinis metras gali sverti nuo 150 iki 300 kg. Priežiūra didesnė nei ekstensyvaus stogo.

Lengvo sodo intensyvus apželdinimas jau gali būti puošiamas nedideliais krūmais, kombinuojant juos su žole, gėlėmis, vaistažolėmis, samanomis. Jam gali prireikti iki 50 cm žemių sluoksnio, o tikėtina, kad jis svers nuo 300 iki 750 kg/kv. metrui.

Sunkieji sodai ant stogo jau yra daugiausia laiko, investicijų ir priežiūros reikalaujantis procesas. Čia galėsite rinktis ir krūmus bei medžius, tačiau tokiai kompozicijai prireiks labai tvirto stogo ir didelio žemių sluoksnio – net iki metro storio.

Tokio stogo kvadratinio metro svoris jau gali būti nuo 750 iki 1500 kg/kv. metrui. 

Ekstensyviam stogui geriausia augalus rinktis visai žemus, palei žemę einančius augalus, intensyviam apželdinimui galėsite pasirinkti medžius, krūmus, vijoklius ir gėles, siekiančius iki 3 metrų. Klientai kartais pasirenka ir rožes, kurios suteikia ypatingą koloritą.

Taigi intensyvų ar ekstensyvų stogą pasirinksite įvertinę, kokią kainą jam galite skirti, kokia jūsų stogo konstrukcija ir kokį svorį stogas gali išlaikyti, o BMI specialistai patars, kaip įsirengti svajonių stogą.

Jeigu apželdinto stogo labai norite, bet reguliari priežiūra jums nežavi, verta rinktis ekstensyvų apželdinto stogo tipą. Žinoma, jis neatrodys taip ekspresyviai, bet funkcionaliai tarnaus, ilgins stogo tarnavimo trukmę. Jei stogą apželdinsite intensyviu būdu sodinant krūmus bei medelius, jie tikrai pareikalaus jūsų laiko: reikės laistyti, ravėti.

Sparčiai augant miestams ir didėjant urbanizacijai, natūralios gamtos plotai vis dažniau užleidžia vietą pastatams, keliams bei infrastruktūrai. Toks procesas mažina biologinę įvairovę, didina oro taršą ir keičia mikroklimatą. Todėl architektai ir miestų planuotojai ieško tvarių sprendimų, kurie leistų suderinti miesto plėtrą su gamtos išsaugojimu. Vienas tokių sprendimų – žalieji stogai. Jie ne tik puošia miestus, bet ir gerina oro kokybę, reguliuoja temperatūrą, mažina triukšmą bei sugeria lietaus vandenį, taip prisidėdami prie darnaus miesto vystymosi.

Žalieji stogai taip pat atlieka svarbią socialinę ir estetinę funkciją. Jie kuria poilsio ir bendravimo erdves, leidžiančias gyventojams išlaikyti ryšį su gamta net miesto centre.

Žalieji stogai natūraliai keičiasi kartu su metų laikais. Pavasarį jie atgyja, vasarą sužaliuoja gausiai, sugerdami šilumą. Rudenį jų spalvos keičiasi, suteikdamos miestui natūralaus grožio. Žiemą, kai augalai ilsisi, žalieji stogai vis tiek atlieka izoliacinę funkciją – padeda sulaikyti šilumą ir mažina energijos sąnaudas.

2021 metais duris žaliame sostinės Lazdynų rajone atvėręs verslo centras „Business Garden Vilnius“ įsiliejo į aplinką apželdindami ne tik sodą, bet ir infrastruktūrą ant požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Projekte panaudota Ultranap 5,0 + sistema, kuri sveria apie apie 10 kg/kv. metre. 

Iš viso verslo centro teritorijoje veši beveik 4 tūkst. kv. metrų užimantis želdynas su beveik 40 tūkst. augalų.

2022 metais atidarytas „Žalgirio“ baseinas turi žalią, labai didelį, beveik 9500 kv. m ploto stogą. Tokį įrengti – nemažas iššūkis, nes jo daugiasluoksnė konstrukcija itin sudėtinga. Ant stogo sulydyti du ICOPAL hidroizoliacijos sluoksniai. Pirmasis – 5 mm storio , antrasis – 5,2 mm storio gana brangi bituminė danga ICOPAL Graviflex. Ant „Žalgirio“ arenos vandens sporto centro pasodinta keliolika medžių, žaliuoja veja.

Akivaizdus žaliojo stogo trūkumas – įrengimo laikas. Pagrindą sumontuoti bus paprasčiau, tačiau su augalais reikės padirbėti, ypač pasirinkus intensyvų apželdinimą.

Konstrukcijos čia taip pat sudėtingesnės, ypač intensyviam apželdinimui prireiks daugiau sluoksnių, vadinasi ir daugiau laiko. Didesniems sodams reikės ne tik gerai paruošti visus sluoksnius, tačiau jie yra labai sunkūs, todėl reikia labai tvirtų konstrukcijų, kruopščiai pasirinkti ir apsispręsti, kokį stogą galite apželdinti.

Dar vienas trūkumas – apželdinto stogo kaina didesnė, nei pasirinkus čerpes, bitumą ar kitas sintetines stogo dangas. Ypač intensyviai apželdintas stogas pareikalaus daugiau žaliavų, darbų ir augalų, todėl ir kaina savaime išaugs. Tačiau šis minusas išsilygina pagalvojus apie stogo ilgaamžiškumą, kokybę ir grožį.

BMI patyrę specialistai pakonsultuos dėl kiekvieno pasirinkimo, patars, kokias medžiagas pirkti bei kokį jums prieinamiausią variantą išsirinkti. Apželdinti stogai – tai ne tik architektūrinė mada, bet ir tvarus sprendimas, atliepiantis šiuolaikinius miestų iššūkius. Jie leidžia sujungti estetiką, funkcionalumą ir ekologiją į darnią visumą.

Tokie stogai ne tik mažina aplinkos taršą, saugo nuo triukšmo bei karščio, bet ir gerina mikroklimatą, stiprina ryšį su gamta, o kartu didina pastato vertę bei patrauklumą.