Lietuvos stogų dangų evoliucija

Nors čerpinių stogų tradicija pirmiausia paplito tarp maldos namų statytojų, naujosios technologijos idėją į Lietuvą galimai parvežė pasiturinčių kilmingų giminių atstovai, studijavę užsienyje, pavyzdžiui, Vokietijoje.
Lietuvos stogų dangų evoliucija

Lietuvos miestų istorinės dalys žavi senosiomis aikštėmis ir jaukiomis gatvelėmis, tačiau ne ką mažiau intriguoja tai, kas praeiviams į akiratį pakliūva ne taip lengvai. Pasidairykite po senamiesčių pastatų stogus, padengtus čerpėmis. Pastarosios irgi byloja įdomias istorijas dar nuo Mindaugo ir vokiečių Hanzos laikų.

Būtent tuo metu, spėjama, greta tradiciškai iki tol šiaudais, nendrėmis ir skiedromis dengtų stogų užsimezgė degto molio čerpių tradicija. „Iki tol Lietuvoje buvo įvairių stogų dengimo būdų – gontai, skiedros, medžio lentos, rugių šiaudai. Rugių šiaudų stogus žmonės ardydavę atėjus badmečiui, jais šerdavo gyvulius, kad turėtų pieno“, – pasakoja vilnietis inžinierius-restauratorius Petras Kanevičius.



Lietuvos stogų dangų evoliucija