Kaip tiksliai išmatuoti šlaitinį stogą ir pasirinkti tinkamą stogo dangą su pilnu komplektu?

Prieš pradedant darbus svarbu įvertinti ne tik stogo matmenis, bet ir galimus papildomus sprendimus: ar reikės montuoti stoglangius, įrengti vėdinimo angas, papildomai apšiltinti konstrukciją ar atnaujinti lietaus nuvedimo sistemą.

Jeigu stogas dengiamas čerpėmis, kai kuriuos darbus galima atlikti vėliau. Tačiau kitų tipų dangoms, ypač naudojant didelio formato lakštus, viskas turi būti suplanuota iš anksto – net ir nedideli pakeitimai vėliau gali tapti brangiu bei sudėtingu iššūkiu.

Norint tiksliai nustatyti, kiek dangos prireiks dvišlaičiam stogui, pakanka kelių pagrindinių matmenų – kraigo ilgio, šlaito ilgio ir nuolydžio. Kraigo ilgis dažniausiai atitinka pastato ilgį, tačiau reikėtų nepamiršti pridėti ir stogo karnizo matmenų.

Šlaito ilgį galima nustatyti keliais būdais. Vienas paprasčiausių – naudojantis rulete matuoti atskiras stogo dalis. Turint šiuos duomenis, nesudėtinga apskaičiuoti gegnės ilgį ir bendrą stogo plotą.

Pavyzdys. Jei kraigo ilgis – 9 m, o gegnės ilgis – 7 m, tuomet vieno šlaito plotas būtų 9 × 7 = 63 m², o viso stogo plotas – 126 m².

Jei stogo matavimus planuojama atlikti savarankiškai, svarbiausia pasirūpinti saugumu. Ant stogo būtina naudoti saugos diržus, pritvirtintus prie tam skirtų elementų. Kaminas nėra tinkama atrama, o senoji danga, ypač šiferis ar skarda, gali neatlaikyti žmogaus svorio. Net trumpas apsilankymas ant stogo gali baigtis rimta nelaime.

Svarbus ir stogo konstrukcijos sudėtingumas. Paprastesni stogai, pavyzdžiui, vienšlaičiai ar dvišlaičiai, reikalauja mažiau tikslių matavimų. Tačiau kuo sudėtingesnė konstrukcija ar didesnis pastato aukštis, tuo labiau verta remtis projekto brėžiniais – tai saugesnis ir dažnai patikimesnis būdas gauti tikslius stogo matmenis.

Vertinant stogo plotą ir kraštinių ilgius su nuolydžiu, projekto dokumentacijoje pateikti matmenys dažnai nurodomi be įskaičiuoto nuolydžio, kitaip tariant, matomas stogas tarsi iš paukščio skrydžio. Dokumentacijoje paprastai nurodoma ir stogo nuolydžio reikšmė bei kryptis.

Norint apskaičiuoti faktinį stogo plotą ar tikslius kraštinių matmenis, būtina įtraukti nuolydžio kampą. Tai galima padaryti keliais būdais. Vienas jų – matuoti faktinius matmenis jau įrengtos stogo konstrukcijos metu. Šis metodas dažniausiai taikomas renovuojant namo stogą arba vertinant paprastesnių statinių konstrukcijas, nes reikalauja lipti ant stogo.

Kai siekiama įvertinti stogo dangos komplektaciją ir sąmatą pagal projekto dokumentaciją arba pastato brėžinius, galima naudoti trigonometrinį skaičiavimo būdą, pasitelkiant kosinuso (cos) funkciją. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti sudėtingai, iš tiesų tai koeficientinė reikšmė, pagal kurią apskaičiuojamas stogo plotas, žinant konstrukcijos perimetro matmenis ir nuolydį. Šis metodas tinka ir atskirų kraštinių ilgiams įvertinti, kai projektinėje dokumentacijoje pateikti ilgiai nurodyti be nuolydžio.

Žemiau pateikiami apskaičiuoti kosinuso koeficientai, atitinkantys stogo šlaitų nuolydžio kampus (laipsniais). Šie koeficientai naudojami kaip daugikliai – žinant kraštinę b ir nuolydžio kampą ∝, galima apskaičiuoti kraštinės c ilgį.

Stogo nuolydis (°) (Sin∝) - c (1/Cos)

Pavyzdžiui, jei kraštinės b ilgis yra 10 m, o stogo nuolydis ∝ = 20°, skaičiuojame:

10 × 1.064 = 10.64 m (c = 10.64 m).

Jei stogo nuolydis būtų 30°, tuomet:

10 × 1.155 = 11.55 m (c = 11.55 m).

Kaip matyti, didėjant stogo nuolydžiui, kartu didėja ir kraštinės c ilgis. Pagal gautus matmenis galima apskaičiuoti ir kitų stogo dalių ilgį, pavyzdžiui, nuožulnių kraigų ar šoninių kraštinių.

Kitas svarbus kosinuso koeficientų panaudojimas – bendro stogo ploto apskaičiavimas (m²), turint tik stogo perimetro matmenis ir nuolydžio kampą.

Pavyzdžiui, jei dvišlaičio stogo vieno šlaito karnizo ilgis yra 12 m, o šoninis matmuo – 8 m, kai stogo nuolydis siekia 19°, skaičiuojame taip:

12 × 8 = 96 m² – tai stogo plotas be nuolydžio.

Įvertinus nuolydį:

96 × 1.058 = 101.568 m², arba suapvalinus – 102 m².

Pridėjus nuolydžio įtaką, gauname faktinį stogo dangos plotą.

Tokiu pat principu galima apskaičiuoti ir valminio stogo plotą, kai stogas turi tiesų kraigą ir keturis nuolydžius.

Tarkime, pagrindinio stogo apačios matmenys ties karnizais yra 24 m ir 10 m, o nuolydis – 30°.

Papildoma stogo konstrukcija – 8 m × 4 m su 22° nuolydžiu.

Pagrindinis stogas:

24 × 10 = 240 m²

240 × 1.155 = 277.2 m²

Papildomas stogas:

8 × 4 = 32 m²

32 × 1.078 = 34.5 m²

Bendras stogo plotas:

277.2 + 34.5 = 311.7 m², suapvalinus – 312 m².

Tiksliam bendro stogo ploto įvertinimui gali prireikti papildomų skaičiavimų, ypač jei stogas turi sudėtingesnę konstrukciją – mansardinius stogelius, papildomas jungtis ties karnizais ar stogų susijungimus. Vis dėlto, turint pagrindinio stogo plotą, galima tiksliai planuoti dangos poreikį ir pilno komplekto vertę.

Tikslūs stogo matmenys leidžia apskaičiuoti ne tik, kiek reikės pačios stogo dangos, bet ir difuzinės plėvelės ar pakloto, šilumos izoliacijos, kraigo elementų bei kitų priedų, pavyzdžiui, dūmtraukio sandarinimo medžiagų ir kitų svarbių stogo komponentų.

Stogo nuolydis tiesiogiai lemia bendrą dengiamo stogo plotą. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad verta rinktis kuo mažesnį šlaito kampą – taip mažėja dengiamas plotas ir investicija į dangą. Tačiau stogo konstrukcija yra ne mažiau svarbi nei danga – ji turi atlaikyti tiek savo svorį, tiek išorės veiksnių apkrovas, tokias kaip stiprus šoninis vėjas ar šlapio, iškritusio sniego svoris.

Stogo laikančioji konstrukcija – svarbiausias visų šlaitinių stogų konstrukcijos elementas. Jos paskirtis – saugiai paskirstyti dangos, sniego ir vėjo sukeliamas apkrovas. Statant individualius gyvenamuosius namus su šlaitiniais stogais dažniausiai pasirenkama medinė konstrukcija, sudaryta iš gegnių sijų (tradiciniuose sprendimuose) arba surenkamų santvarų elementų.

Norint, kad stogas būtų patikimas, svarbiausia – tinkamai suprojektuoti laikančią stogo konstrukciją, apskaičiuoti jos atsparumą ir apkrovas. Konstrukcijos tvirtumą lemia ne tik stogo dangos, šiltinimo bei apdailos medžiagų svoris, bet ir aplinkos sąlygos. Ji turi atlaikyti stiprius vėjo gūsius bei žiemą iškritusio sniego svorį. Lietuvoje pagal statybos normatyvus konstrukcija turi išlaikyti apie 120-160 kg sniego svorio viename kvadratiniame metre.

Dėl vėjo ir sniego apkrovų įprastai projektuojamos tokios stogo konstrukcijos, ant kurių galima kloti bet kokią dangą – nuo metalinės ar cementinės iki profiliuotų ar lygių betoninių bei keraminių čerpių. Pačios stogo dangos svoris turi nedidelę įtaką bendrai konstrukcijos apkrovai.

Vertinant vėjo apkrovą, klaidinga manyti, kad mažesnis stogo nuolydis reiškia mažesnį pasipriešinimą. Tyrimai rodo, kad esant mažam nuolydžiui, tiek stogo danga, tiek pati konstrukcija patiria didesnį tiesioginį vėjo poveikį. Vėjo srautas, pereidamas per vieną šlaitą, kitoje pusėje sukuria neigiamą slėgį, kuris sukelia traukimo jėgas.

Tuo tarpu esant didesniam nuolydžiui, vėjo apkrova pasiskirsto tolygiau ir virš kraigo sukelia mažiau sūkurių, todėl sumažėja neigiamo slėgio poveikis.

Dar vienas svarbus aspektas – saulės elektrinių įrengimas. Norint užtikrinti efektyvų saulės šviesos kampą, rekomenduojama rinktis stogo nuolydį didesnį nei 20°, nes tai leidžia generuoti daugiau energijos.

Planuojant projektą verta iš anksto įvertinti visus veiksnius – nuo pastato aukščio ir konstrukcijos stiprumo iki architektūrinių sprendimų. Tinkamai parinktas stogo nuolydis užtikrina ne tik konstrukcijos patikimumą, bet ir ilgalaikį stabilumą bei estetinę išvaizdą.

Norint greitai ir tiksliai apskaičiuoti preliminarias stogo įrengimo ar renovacijos išlaidas, verta pasitelkti gamintojų siūlomas internetines skaičiuokles. Pavyzdžiui, Monier siūlo patogų įrankį, leidžiantį per kelias minutes įvesti stogo formą, nuolydį, pasirinkti norimą čerpinę dangą ir gauti preliminarią sąmatą.

Tai vienas greičiausių būdų įvertinti būsimas išlaidas dar prieš pradedant darbus. Skaičiuoklės ypač naudingos tiek naujakuriams, tiek renovaciją planuojantiems būsto savininkams – jos padeda priimti pagrįstus sprendimus ir realistiškai suplanuoti stogo biudžetą.

Tačiau jei nėra galimybės skaičiavimų atlikti savarankiškai arba kyla abejonių dėl jų tikslumo, Monier specialistai gali parengti sąmatą – pakanka pateikti stogo brėžinius, ir profesionali komanda pateiks visą reikalingą informaciją.

Stogo skaičiavimus dažniausiai atlieka specialistai – stogo dangų gamintojai, projektavimo įmonės ar stogų meistrai. Tačiau žinant pagrindinius stogo dangos nuolydžio reikalavimus ir turint bazines žinias, verta savarankiškai atlikti palyginamuosius skaičiavimus – taip tiksliau įsivertinamas komplektacijos poreikis ir būsimos investicijos dydis, lengviau formuluoti užduotis projektuotojams ar rangovams. Monier atstovai taip pat gali apskaičiuoti ir įvertinti viso stogo pilną komplektą, patarti dėl tinkamiausios čerpių dangos ir padėti rasti ilgaamžį, patikimą sprendimą.